Utenos apskrities policijos pareigūno Sausio 13-osios įvykių atsiminimai

Data

2022 01 12

Įvertinimas
1
Vytautas Vaiskunas, Vidmantas Sapkauskas, Mantas Matulionis.jpg

Minint Sausio 13-osios įvykius, už aktyvią Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynybą, garbingą pareigos atlikimą Tėvynei policijos pasižymėjimo ženklu „Už atliktą pareigą 1991 metais“ buvo apdovanotas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis viršila Vidmantas Sapkauskas.
Vidmantas Sapkauskas vidaus tarnyboje pradėjo dirbti 1990 m. Utenos rajono vidaus reikalų skyriaus Apsaugos skyriaus milicininku. Nuo 1990 m. gruodžio 3 d. dalyvavo mokymuose, kurie vyko tuometinėje Vilniaus specialiojoje vidurinėje J. Bartašiūno mokykloje. Lietuvos prosovietinei organizacijai „Jedinstvo“ pradėjus organizuoti demonstracijas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato, tuometinės mokyklos vadovo nurodymu nuo 1991 m. sausio 7 d. Vidmantas vykdė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato fizinę apsaugą.
1991 m. sausio 13 d. naktį minėtos mokyklos budėtojas pareigūnus informavo, kad prie Vilniaus radijo ir televizijos pastato atvyko tuometinės SSRS kariuomenės kariškiai su kovine technika ir jėga užėmė pastatą. Pareigūnams buvo nurodyta apsivilkti tarnybinę uniformą, kuri buvo paženklinta Lietuvos Respublikos simbolika, ir pasiruošti išvykti į incidentų vietas. Prieš išvykstant mokyklos budėtojas pareigūnams paaiškino, kad jie bus nuvežti prie televizijos bokšto ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato, kur turės užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Vidmantas prisimena, kad būnant mokyklos teritorijoje buvo girdėti iš miesto sklindantys šūvių garsai. Mokyklos budėtojas pranešė, kad nuo kariškių veiksmų yra nukentėjusių civilių asmenų, dėl nežinomybės visi jautė įtampą.
Pareigūnai buvo nuvežti prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato. Vadovaujantis pareigūnas viduje paaiškino, kad tuometinės SSRS kariuomenės kariškiai, naudodami kovinius ginklus, užėmė radijo ir televizijos pastatą ir televizijos bokštą. Buvo manoma, kad bus šturmuojamas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastatas. V. Sapkausko ir kitų pareigūnų, kurie buvo neginkluoti ir dėvėjo tarnybinę milicijos uniformą su Lietuvos Respublikos simbolika, pareiga buvo neleisti kariškiams įsiveržti į pastatą ir jį užimti. Vidmantui buvo pavesta saugoti įėjimą į pastatą iš Gedimino prospekto pro vidinį kiemą; ten šiuo metu yra įrengti metaliniai vartai.
V. Sapkauskas prisimena, kad pastate buvo daug civiliniais drabužiais vilkėjusių savanorių. Savanoriams vadovavęs vyras informavo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastatas greičiausiai bus šturmuojamas ir visų savanorių prašė padėti ginti, klausė, ar yra pasiryžę paaukoti gyvybę dėl Lietuvos laisvės. Stebėjęs šį įvykį Vidmantas prisiminė duotą pareigūno priesaiką Tėvynei ir širdyje dar labiau sustiprėjo pasiryžimas ir noras ginti ir saugoti Lietuvos ateitį.
V. Sapkauskas visą laiką buvo nurodytoje vietoje ir drąsiai vykdė pareigūno pareigą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastatą paliko tik tada, kai nebeliko šturmo grėsmės ir atvyko policijos pajėgų pastiprinimas iš kitų Lietuvos miestų.
Tomis dienomis prisiimta atsakomybė, kai buvo realiai kilusi grėsmė gyvybei, tada dar labai jauną pareigūną Vidmantą stipriai pakeitė, leido suprasti, kas iš tiesų yra laisvė, pareiga ir priesaika Tėvynei. Visą tarnybos laiką žodžiai GINTI. SAUGOTI. PADĖTI jam skamba su gilia prasme.
„Didžiuojuosi savimi ir šiuo apdovanojimu, kuris primins mano vaikams ir vaikaičiams, kad už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kovojau ir AŠ“, – kalbėjo Vidmantas.