Sukčiavimas išlieka viena dažniausiai registruojamų nusikalstamų veikų
Policija nuolat informuoja visuomenę apie sukčiavimą bei vis atsirandančius naujus šios nusikalstamos veikos būdus ir metodus. Taip pat aktyviai yra vykdoma prevencinė veikla. Nepaisant policijos darbo, sukčiavimas išlieka viena daugiausiai registruojamų nusikalstamų veikų. Dažniau apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ne retai sukčių taikiniu tampa ir jauni, technologijomis aktyviai besinaudojantys žmonės.
2024 m. Utenos apskrityje buvo užregistruota 119 sukčiavimo atvejų, ištirta - 26,1 proc. Iš jų 39 sukčiavimo atvejai Utenos rajone, ištirta - 35,9 proc.
Dažniausiai pasitaikydavo avansiniai sukčiavimo atvejai, kai pirkėjas, susigundęs skelbimu, pervesdavo avansą ar visą sumą, tačiau likdavo be prekės ir pinigų.
Šiemet per sausio - vasario mėnesius Utenos apskrityje užregistruotas 31 sukčiavimo atvejis, iš jų - 11 Utenos rajone.
Pernai Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 4,7 tūkst. sukčiavimo atvejų, ištirti 2 252.
Paminėsime keletą atvejų kai sukčiai Utenos apskrityje iš žmonių išviliojo didžiules pinigų sumas.
Šių metų sausio mėnesį buvo registruotas pranešimas, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2024 m. kovo mėn. nenustatyti asmenys socialiniame tinkle paskelbę informaciją dėl kriptovaliutos pirkimo ir galimybės užsidirbti, iš moters apgaulės būdu išviliojo apie 46 000 eurų.
Vasario mėnesį uteniškė pranešė, kad paskambino moteris, prisistačiusi banko darbuotoja ir norinti imti kreditą. Apgaulės būdu buvo išvilioti vyrui priklausantys 126 000 eurų.
Gautas moters, gyvenančios Utenoje pranešimas, kad vasario pradžioje jai paskambino telefonu rusakalbis asmuo, prisistatęs banko darbuotoju, per kelis kartus, apgaulės būdu iš jos išviliojo 14 700 eurų.
Kovo mėnesį į vyro, gyvenančio Anykščiuose, mobilųjį telefoną paskambino asmuo kalbantis rusiškai, kuris prisistatė policijos darbuotoju ir įtikino, kad namuose laikomi netikri pinigai. Prie namų atvykusiai moteriai pranešėjas perdavė 56 000 eurų.
Gautas vyro, gyvenančio Zarasuose pareiškimas, kad kovo mėnesį paskambinę nepažįstami asmenys, prisistatę banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 17 800 eurų.
Visais šiais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 182 str. (Sukčiavimas).
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai:
Tai - telefoninis sukčiavimas, kai sukčiai, apsimesdami įstaigų ar banko atstovais, prašo pateikti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, mokėjimo kortelių informaciją.
Investicinis sukčiavimas - sukčiai, naudodami el. laiškus, telefoną ar socialinius tinklus, apsimeta investicijų konsultantais ir siūlo investuoti į jų išgalvotas platformas. Jie įtikinėja, kad investavus galima uždirbti neįtikėtinai dideles sumas.
„Romantinis“ sukčiavimas - bendravimas grindžiamas psichologiniais aspektais, tariama simpatija, o kartais net meile, siekiant sukurti tvirtą pasitikėjimą ir tarpusavio ryšį. Skirtingai nuo duomenų viliojimo, kurio vienas esminių momentų – bendravimo greitis, romantiniai sukčiai pinigų vilioti neskuba.
Dažnas sukčiavimas apsiperkant internetu, avansinis - sukuriama paskyra skelbimų portaluose arba soc. tinkluose, patalpinamas skelbimas apie gerokai žemesne kaina nei rinkos kaina parduodamą daiktą ar išnuomojamą būstą (nuotraukos „pasiskolinamos“ iš interneto).
Dar vis pasitaiko nelaimingi atsitikimai „Patekau į avariją“. Sukčiai, naudodamiesi žmonių emocijomis ir noru padėti kitiems, potencialioms aukoms (dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms) skambina apsimesdami artimuoju arba kokios nors institucijos atstovu. Pasakoja apie atsitikusią nelaimę ir prašo finansinės pagalbos gydymui arba grąžinant turimą skolą, nes gresia pasekmės.
SMS žinutės su kenksmingomis nuorodomis - gaunamos žinutės su nuorodomis į „tariamas“ siuntas, baudas ar apmokėjimus. Paspaudus – įrenginys gali būti užkrėstas arba išvilioti duomenys.
Primename, kad reikia visada kritiškai vertinti, nepasitikėti skambinančiais, tuo labiau bendraujančiais rusų kalba. Niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija šios informacijos prašyti negali. Nespausti įtartinų ar neaiškių nuorodų, gautų su elektroniniais laiškais, žinutėmis ar rastų įtartino turinio tinklalapiuose. Nesusivylioti tariamai patraukliais pasiūlymais neaiškiose internetinėse parduotuvėse,
Šiais metais, siekiant užkardyti sukčiavimą internetu ir telefonu, policijos iniciatyva įsisteigtas sukčiavimų prevencijos centras, jis dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai nėra atskiras padalinys, jis neturi jam priskirtų viešų susisiekimo kontaktų – į jį suplaukia pranešimai apie galimus sukčiavimo atvejus iš Bendrojo pagalbos centro, policijos įstaigų. Policija konsultuojasi su Lietuvos banku, Ryšių reguliavimo tarnyba, Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, kad dirbantys pareigūnai galėtų efektyviai blokuoti bankinius pavedimus, internetines svetaines. Per mėnesį buvo gauta 1,7 tūkst. pranešimų apie mėginimus įvairiais būdais apgauti gyventojus. Iš visų gautų pranešimų 700 buvo persiųsti bankams, Ryšių reguliavimo tarnybai, kitoms institucijoms. Centrui per mėnesį buvo pranešta apie 1,2 mln. eurus pasisavintų pinigų.
Reikia paminėti, kad kovo mėnesį, prezidento G. Nausėdos iniciatyva, buvo pasirašytas memorandumas, kurio tikslas apsaugoti piliečius nuo elektroninių sukčiavimų. Pasak šalies vadovo, piniginių lėšų praradimai ne tik didina gyventojų pažeidžiamumą, bet ir daro neigiamą įtaką pasitikėjimui Lietuvos įmonėmis ir organizacijomis, kurių vardu sukčiai naudojasi, daro neigiamą įtaką pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, kurios turi apsaugoti, bankais, kuriuose laikomi pinigai.
Memorandumą pasirašė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos vadovė Jūratė Šovienė, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro l. e. p. direktorius Antanas Aleknavičius.
„Sukčiavimo apimtys kelia rimtą nerimą – tai nusikalstama veikla, į kurią patenka vis daugiau žmonių. Policija deda visas pastangas, kad apsaugotų gyventojus: stipriname prevenciją, vykdome informacines kampanijas ir aktyviai bendradarbiaujame su finansų įstaigomis. Dar kartą primename ir įspėjame – būkime visi budrūs. Nepasitikėkite nepažįstamais skambinančiaisiais ir nepasiduokite viliojančiais pasiūlymais. Apsaugokite save ir artimuosius.“ – įspėja Vaidotas Žilys, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas.
Informuojame, kad pranešti galima apie pastebėtas sukčiavimo svetaines, apie skambučius ir žinutes, kitus bandymus jus apgauti, išvilioti pinigus ar asmens duomenis galite elektroniniu paštu [email protected] Jeigu jau nukentėjote nuo sukčiavimų – praneškite policijai per portalą epolicija.lt Daugiau naudingų patarimų, kaip netapti sukčių auka, rasite interneto svetainėje atpazinksukciu.lt arba Lietuvos policijos svetainės skyriuje Policija pataria.
Atnaujinimo data: 2025-04-29
Taip pat skaitykite:
Utenos kolegijos studentams pristatyta policijos pareigūno profesija
Utenos rajone pareigūnai rado naminės degtinės ir jos gamybos įrangą
Birželio mėnesį policijos pareigūnai keliuose vykdys prevencines priemones
Ignalinoje sustabdytame automobilyje – nelegalus cigarečių krovinys